Video meno pranašumai ir įsitvirtinimas meno scenoje

8-ajame dešimtmetyje videomenas pirmiausia jaunajai vokiečių menininkų kartai, pavyzdžiui, Friederikei Petzold, atskleidė visiškai naujus aspektus: „Videomeno dėka aš galėjau iš neįmanomo padaryti įmanomą, tuo pat metu stovėti priešais kamerą ir už jos, būti ir dailininkas, ir modelis, ir subjektas, ir objektas vienu metu.“

F. Petzold žodžiai byloja apie videomeno pranašumą lyginant su kinu: tai galimybė stebėti medžiagą ir filmavimo metu, ir iškart po jo. Be to, priešingai nei meno rinka ir kino pramonė, videomenas pasiūlė menininkams veiklos lauką, kurio dar nebuvo apraizgiusios patriarchalinės struktūros.

Ulrike Rosenbach, Klausas von Bruchas ir Marcelis Odenbachas šią mediją iškart pradėjo naudoti kaip „atsakomojo viešumo“ (vok. Gegenöffentlichkeit) priemonę. Jie kūrė ne tik meninius aktualių politinių įvykių komentarus, kaip antai Klauso von Brucho 1977–1978 m. sukurtas darbas Das Schleyerband („Schleyerio juosta“), kuriame buvo išnaudota galimybė vaizdo įrašymo technikos pagalba perdirbti televizijos vaizdus; be to, jie įsteigė Kelne pirmąją piratinę televiziją ATV (Alternativ TV), kuri jų sukurtas programas transliavo kelių šimtų metrų spinduliu.

Videomenas įsitvirtina meno scenoje

Jei instaliacijos jau seniai viešpatauja parodų scenose, tai vaizdajuostėms, turint galvoje jų dauginimo galimybę, taigi, originalo nebuvimą, gerokai sunkiau sekasi būti pripažintoms meno forma arba parduodamoms kaip meno kūrinys. Vis dėlto 9-ajame dešimtmetyje muziejuose buvo pradėtos kurti vaizdajuosčių kolekcijos, kurias papildė medijų meno kūriniai; steigėsi ir nauji festivalių centrai. Pirmoji Vokietijoje videomeno kolekcija buvo sukurta 1972 m. menininkų Wolfo Vostellio ir Wolfo Kahleno iniciatyva Naujojoje Berlyno meno sąjungoje (Neuer Berliner Kunstverein – NBK). Šiandien tai viena svarbiausių Vokietijoje videomeno kolekcijų šalia 10-ajame dešimtmetyje atsiradusios Karlsrūhės meno ir medijų technologijų centro (ZKM) kolekcijos ir meno kūrinių platinimo bendrovės „235 Media“ Diuseldorfe įkurto instituto Inter Media Art Institute, kuris suteikia galimybę prijungties režimu susipažinti su klasikiniais videomeno kūriniais ar jų dalimis.

Norbert Meissner, Filmfax, 1989 - 1994, Copyright: Norbert Meissner

Netrukus parodų rengėjai atkreipė dėmesį ir į medijų meno formas: Sigurdas Hermesas ir Gerhardas Büttenbenderis buvo pakviesti kuruoti parodos „documenta 5“ (1972) eksperimentinio kino sekcijos, o Birgit Hein ir Wulfas Herzogenrathas – „documenta 6“ (1977) kino ir videomeno sekcijos, kuri garsėjo turtinga šiuolaikinio medijų meno kūrinių įvairove. Wulfo Herzogenratho kuruojama paroda, kuri 1989 m. keliavo po visą Europą, buvo pirmoji tarptautinė anuomet 25-metį šventusio vaizdo instaliacijų meno retrospektyva. Prireikė dar kelerių metų, kol vaizdo instaliacijos galutinai įsitvirtino meno rinkoje.

Tuo tarpu videomenas tapo madingas muziejuose ir galerijose rengiamose parodose. Tačiau gerokai retesni yra darbai, kuriuose nagrinėjamas politinis kontekstas, kaip pavyzdžiui Ingo Güntherio instaliacijoje Im Bereich der West-Wind-Welt (1991). Dvi plazdančios vėliavos, kuriose projektuojami dviejų didžiųjų valstybių JAV ir Rusijos vaizdai, stovi viena priešais kitą lyg dialogo metu, tačiau negali priartėti viena prie kitos. Įspūdingiausioms ir didžiausioms erdvinėms vaizdo instaliacijoms priskiriami ir bendri Volkerio Schreinerio ir Christopho Girardet’ darbai 1994 m. Grounded Sky meno sąjungoje „Kunstverein Celle“ arba 1999 m. Dialog Braunšveigo meno galerijoje „Kunsthalle im Artmax Braunschweig“ bei 1998 m. Girardet’ instaliacija Sick Heart Paradise Hanoverio meno sąjungoje „Kunstverein Hannover“. Galiausiai Norberto Meissnerio instaliacija Filmfax (rengiama nuo 1989 m., ją nuolat plečiant) jau reiškia perėjimą prie interaktyviosios instaliacijos. Spaudžiant paso nuotraukų automato mygtukus, galima iš šešių skirtingų žanrų išsirinkti mėgiamiausią filmą. Pavyzdžiui, pasirinkus vesterną, siūloma pasižiūrėti kultinį filmą High Noon („Lygiai vidurdienį“), tik sutrauktą į vieną minutę.

Noriu pasinaudoti šia tema ir duoti galimybę pasižiūrėti akademijos fotografijos ir medijos meno studentų darbus tiems, kurie neturi nei “žalio” supratimo apie kolegų kūrybą:  http://media.vda.lt/studentai/videodarbai/

Žymos:

Vienas atsakymas to “Video meno pranašumai ir įsitvirtinimas meno scenoje”

  1. daliami Says:

    Mūsų kolegos yra padarę tikrai neblogų darbų, yra į ką pasižiūrėti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: